Kokias užduotis verta patikėti dirbtiniam intelektui (DI), kaip keisti nusistovėjusius darbo procesus ir kuo ilgaamžiškumo inovacijos aktualios vadovams bei jų komandoms? Šiuos klausimus spalio 22 d. Klaipėdoje nagrinėjo metinės „Lighthouse klasterio“ konferencijos „NEXT HUMAN“ dalyviai. Verslo vadovams ir sprendimus priimantiems asmenims skirtame renginyje technologijų pažanga aptarta kartu su jos keliamais pokyčiais žmogui ir organizacijai.

Konferencija subūrė Vakarų Lietuvos verslo, mokslo ir inovacijų bendruomenę dalytis patirtimi, ieškoti bendradarbiavimo galimybių ir susipažinti su naujausiomis inovacijomis.

„Kasmet susirenkame apžvelgti, kas naujo pasaulyje, koks technologinis progresas įvyko ir kaip prie jo prisitaikome. Šiandien pažangą matome ir savo regione: „Lighthouse klasterio“ narių iniciatyvos ir nauji projektai skatina inovacijas įvairias lygmenimis – nuo pagalbos diegiant technologijas ilgamečiams verslams iki startuolių kūrimo. Per ateinančius metus Klaipėdoje bei Vakarų Lietuvos regione akseleruosime net apie 200 startuolių. Tai bus didelis paskatinimas visai inovacijų ekosistemai ir jaunimui likti Klaipėdoje, kurti modernius sprendimus visam pasauliui“, – atidarymo metu kalbėjo „Lighthouse HUB“ įkūrėjas Šarūnas Butkus. 

Š. Butkus konferencijoje taip pat atkreipė dėmesį, kad technologijų pažanga turi padėti ir žmogaus sveikatai, todėl klasteryje aktyviai vystoma viena iš strateginių krypčių, sveikatos technologijos ir ilgaamžiškumas. Prisijungti prie jos kviečiami visi, kurie domisi medicinos inovacijomis.

DI jau dirba, o keistis tenka visai įmonei

Dalijimasis žiniomis ir patirtimi konferencijoje buvo svarbus ieškant atsakymų į praktinius verslo klausimus: kur nauji sprendimai gali sukurti vertę, ką jų taikymas keičia kasdieniame darbe ir kokių kompetencijų tam reikia.

Inovacijų diegimą ir darbo aplinkos pokyčius iš skirtingų perspektyvų aptarė semiotikos ir rinkodaros strategas, „Synthesis Consulting“ partneris Andrius Grigorjevas, „Orbio World“ vykdančioji direktorė Gintarė Stundytė ir „Narbutas International“ prezidentas, įmonių grupės įkūrėjas Petras Narbutas. 

Pasak A. Grigorjevo, lengvėjant prieigai prie technologijų, konkurencinį pranašumą vis sunkiau grįsti vien gebėjimu jomis naudotis. Svarbesnės tampa giliosios organizacijos kompetencijos: unikalios žinios, duomenys ir infrastruktūra, kurių konkurentai negali greitai atkartoti. Tačiau šioms žinioms panaudoti būtina tvarka pačioje įmonėje – kai projektų informacija išsklaidyta, svarbiausias kontekstas lieka darbuotojų galvose, o duomenimis nepasitikima, DI sprendimų kūrimas stringa dar prieš pradedant juos taikyti.

Stundytė inovacijų diegimą iliustravo konkrečiais įmonės veiklos pokyčiais. Augant verslui ir klientų užklausų skaičiui, bendrovė pasirinko investuoti į DI sprendimus, užuot trigubinusi klientų aptarnavimo komandą.

„Apskritai, perkame tai, kas rinkoje jau atidirbta – pasitikime kitų ekspertize: klientų aptarnavimo botus, duomenų analitikos įrankius. Kuriame tai, kur mūsų žinios ir patirtis yra unikalios ir išskiriančios: puslapių, reklamos ir vaizdo įrašų generavimą, intelektinės nuosavybės pažeidimų paiešką, teisės aktų patikrą. Išjungiame, kai kažkas tampa kurio nors DI modelio standartu ir nebėra vertės pirkti iš išorės“, – DI sprendimų atrankos principus apibūdino G. Stundytė.

Narbutas inovacijas aptarė kaip nuolat besiplečiančią verslo užduotį. Veiklos pradžioje svarbiausia sukurti produktą, vėliau – tobulinti jo gamybos technologijas, o augant įmonei vis daugiau dėmesio tenka pačios organizacijos pokyčiams. Jo teigimu, šiandien didžiąją dalį savo dėmesio jis skiria būtent organizacijai. „Dabar aš 90 proc. laiko galvoju, kaip patobulinti mūsų organizaciją: tai ir strateginis planavimas, ir struktūra, ir procesai“, – kalbėjo P. Narbutas.

Ilgaamžiškumo ambicija – daugiau sveikų metų

Pokyčių žmoguje ir komandoje temą pratęsė diskusija apie ilgaamžiškumo, arba „longevity“, inovacijas. Joje keltas klausimas, kaip atskirti mokslu pagrįstus sprendimus nuo mados ir eksperimentavimo su savimi. 

Organizacijoms ši tema aktuali svarstant, kokią vietą darbuotojų sveikata ir savijauta užima darbo kultūroje. Greta technologinių galimybių kyla ir praktinių klausimų: kaip naujas žinias paversti kasdieniais įpročiais, kokių pokyčių gali imtis pats žmogus ir kaip juos gali palaikyti komanda. „Longevity“ inovacijos šiame kontekste skatina kalbėti apie sveiką ir aktyvų gyvenimą bei tam reikalingą aplinką.

„Norime gyventi ne tik ilgiau – svarbu, kiek laiko galime būti energingi ir sveiki. Gerai, kad ilgaamžiškumo tema atėjo į mūsų gyvenimą ir apie tai pradedame galvoti kuo anksčiau.“, – sakė nutriciologė, endobiogenikos specialistė Margarita Moon.

„Affidea Lietuva“ gydytoja genetikė Rima Sereikienė teigė, kad visuomenėje dažnėjančios kalbos apie ilgaamžiškumą ir „longevity“ inovacijas yra sveikintinos: „Labai gerai, kad kalbama apie galimybę gyventi ilgai, sveikai ir kokybiškai. Tai, kad ši idėja apauga verslais ir kitomis iniciatyvomis, rodo, jog ji mus domina ir yra mums vertinga.“

Ateičiai reikia ir sveikatos, ir ambicijos

Technologinės pažangos ir verslo ateities klausimus apibendrino pokalbis su Mantu Katinu, „Kurianti karta“ generaliniu direktoriumi ir asociacijos „Unicorns Lithuania“ valdybos pirmininku. Interviu buvo skirtas asmens, komandos ir verslo vystymui nuolat keičiantis veiklos taisyklėms. 

„Tikiuosi, kad daugiau žmonių įsitrauks į skaitmeninę Lietuvos ekosistemą. Labai svarbus kontekstas, kuriame esame: ar mus supa žmonės, kuriantys technologinius sprendimus ir besiorientuojantys į pasaulinę rinką. Dažnai žmonės užsidaro savo aplinkoje. Jeigu mes kaip šalis norime būti sėkmingi, turime matyti visą kontekstą ir būti pasiruošę jį keisti“, – pabrėžė M. Katinas.

Ilgaamžiškumo inovacijoms telkia partnerius

„Lighthouse klasteris“ siekia ir toliau plėtoti žinių ir patirties mainus aktyvioje verslo bei mokslo bendruomenėje. Čia jungiamos skirtingų sričių kompetencijos, ieškoma partnerių bendriems tyrimams, naujiems sprendimams kurti ir taikyti. 

Viena strateginių klasterio krypčių yra sveikatos technologijos ir ilgaamžiškumas. Kviečiami prisijungti sveikatos priežiūros specialistai, mokslininkai, technologijų kūrėjai ir inovatyvūs verslai, kurie siekia vystyti ligų prevencijos ir sveikatingumo sprendimus. 

Konferenciją organizavo VšĮ „Baltijos technologijų parkas“. Renginys finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų pagal projektą „Baltijos technologijų parko brandaus klasterio augimas“ (Nr. 02-046-K-0003).