Tvarumas ir inovacijos – ar galima dėti lygybės ženklą?

Rugsėjo 24 d., Vilnius. Šiandien be inovacijų negali išgyventi nei stambios korporacijos, nei smulkusis, vidutinis verslas ir startuoliai. Inovacijos tampa ir pagrindiniu verslo tvarumo garantu – į tai investuojami milijardai. Kodėl? Kokia inovacijų svarba ir vertė tvarumo siekiančiam verslui?

Žurnalo „Harvard Business Review“ skaičiavimais, 70% vartotojų nori pirkti prekes ir paslaugas iš tvarų verslą kuriančių įmonių, o Europos Sąjungos žaliasis kursas numato per dešimtmetį tvarios ekonomikos plėtrai skirti per trilijoną eurų. Tendencijos rodo, kad per artimiausius penkis metus verslo tvarumas taps būtinybe, todėl dabar į tvarumą investavę verslai galės anksčiau raškyti vaisius.

‘’Vartotojai vertina etiškai veikiantį, socialiai atsakingą, darnų verslą, todėl natūralu, jog vis daugiau įmonių nusprendžia eiti šiuo keliu. Tinkamai įdiegtos tvarumo praktikos suteikia organizacijoms geresnes galimybes kurti naujus produktus ar paslaugas, padeda pritraukti talentus bei investicijas ir pagrįstai bei skaidriai komunikuoti apie darnią įmonės veiklą. Tai reikšmingai prisideda prie įmonės reputacijos ir to, kaip ją mato vartotojai bei klientai’’  – teigia darnaus vystymosi ekspertė, ‘’Sustain Academy’’ bendraįkūrėja Ieva Kazakevičiūtė.

Siekdamos veikti tvariai, įmonės turėtų pradėti nuo edukacijos apie tvarumo valdymą organizacijoje ir tvarumo audito. Tuomet organizacijos turėtų peržiūrėti žaliavų tiekimo grandines, gamybos procesus, galiausiai, spręsti valdysenos, darbuotojų lygybės ir socialinės atsakomybės klausimus. Tam reikia ne tik resursų, laiko, bet ir tam tikro novatoriško mąstymo.

‘’Vadovai turi išmokti kvestionuoti esamus verslo modelius ir imtis veiksmų, kad sukurtų naujus. Turime kelti klausimus apie ribotus išteklius: Ar galime sukurti ploviklius be vandens? Ar galime išvesti ryžius, kurie augtų be vandens? Ar biologiškai skaidžios pakuotės gali padėti apsodinti žemę augalais ir medžiais?’’ – tikina I.Kazakevičiūtė.

Tvaraus verslo variklis – inovacijos

Tvarumas tampa dar svarbesnis inovacijų kontekste. Į tvarumą orientuotos inovacijos neapsiriboja vien tik ekologiškų produktų ir pakuočių kūrimu atsižvelgiant į jų prigimtines savybes. Tai reiškia, kad reikia tobulinti verslo procesus, kad jie taptų efektyvesni, siekiant smarkiai sumažinti sąnaudas ir atliekas. Taip pat siekiama apsaugoti verslą nuo išteklių kainų šuolių ir trūkumo rizikos. Kartu šie patobulinimai gali duoti naudos verslui, kuri toli gražu neapsiriboja galutiniais rezultatais – ar tai būtų bendro anglies dioksido pėdsako mažinimas, ar jūsų prekės ženklo įvaizdžio gerinimas, ar gilesnis darbuotojų įtraukimas.

‘’Inovacijas galėčiau palyginti su “raumeniu”, kurį verslas turi nuolat treniruoti ir jį auginti. Tvarioje organizacijoje turi susikurti nuolatinė pokyčių, inovacijų ir nuolatinio mokymosi iš klaidų kultūra. Tai ne vienkartinis veiksmas, o ilgalaikis procesas, kuris turėtų būti nuolat palaikomas. Kas vyksta su raumenimis nesitreniruojant visi žinome – jie atrofuojasi. Kaip ir organizacijos gebėjimai reaguoti ir prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios aplinkos iššūkių’’ – pabrėžia Aidas Šmaižys, ‘’Light House’’ inovacijų projektų vadovas.

Svarbiausias dėmuo – žmonės

Inovacijoms  įgyvendinti reikalingos technologijos, ištekliai, žinios, tačiau vienas svarbiausių aspektų – idėjos bei kuriantys, inovuojantys žmonės.

‘’Smulkiojo verslo inovacijos dažniausia kyla spontaniškai, o didelėse korporacijose jos tam tikra prasme suplanuojamos iš anksto ir po truputį auginamos. Paprastai gera idėja ir yra tas branduolys aplink kurį susikuria startuoliai. Didelėms kompanijoms sunkiau – jos visų pirma orientuotos į efektyvumą, tad naivu tikėtis, kad tik visur taupant ir “karpant” žmonės imtų kurti kažką naujo, investuoti savo energiją. Tam būtina sukurti tinkamą aplinką, įtraukti darbuotojus, investuoti į jų mokymą, periodiškai ištraukti juos iš kasdienybės rutinos. Gaila, bet didelės Lietuvos kompanijos dar tik dabar pradeda suprasti, kad to reikia. Na bet geriau vėliau negu niekada’’ – teigia A.Šmaižys.

Tvarumas yra ir daugelio vyriausybių atsigavimo plano pagrindas. Planai investuoti į energijos išteklius, švarų transportą, tvarų maistą ir lokalias tiekimo grandines skatins investicijas į tvarias pramonės šakas. Įvairios reguliacijos ateinančios su EU Žaliuoju kursu tikrąja to žodžio prasme vers įmones keisti, adaptuoti savo verslo modelius, skaičiuoti CO2 emisijas, atsiskaityti suinteresuotosioms šalims. Lietuvos įmonės turi didžiulį tvarumo potencialą, o tai reiškia, kad ateityje galime tikėtis teigiamų transformacijų, inovacijų ir visuomenei kuriamos vertės.

_______________________________________________________________________

Sustain Academy – pirmoji tvarumo akademija Lietuvoje. 3-jų mėnesių tvarumo mokymų ir mentorystės programa skirta už darnų vystymąsi savo organizacijose atsakingiems specialistams. Įkurta bendradarbiaujant su nepriklausomais ekspertais, akademikais, verslo atstovais.

Daugiau informacijos:

El. paštas: auste@sustainacademy.lt
www.sustainacademy.lt