Tvarumas ir inovacijos – ar galima dėti lygybės ženklą?
Rugsėjo 24 d.,
Vilnius. Šiandien be
inovacijų negali išgyventi nei stambios korporacijos, nei smulkusis, vidutinis
verslas ir startuoliai. Inovacijos tampa ir pagrindiniu verslo tvarumo garantu – į tai investuojami milijardai. Kodėl? Kokia inovacijų svarba ir vertė tvarumo siekiančiam verslui?
Žurnalo
„Harvard Business Review“ skaičiavimais, 70% vartotojų nori pirkti prekes ir
paslaugas iš tvarų verslą kuriančių įmonių, o Europos Sąjungos žaliasis kursas
numato per dešimtmetį tvarios ekonomikos plėtrai skirti per trilijoną eurų. Tendencijos
rodo, kad per artimiausius penkis metus verslo tvarumas taps būtinybe, todėl
dabar į tvarumą investavę verslai galės anksčiau raškyti vaisius.
‘’Vartotojai vertina etiškai veikiantį, socialiai atsakingą, darnų verslą,
todėl natūralu, jog vis daugiau įmonių nusprendžia eiti šiuo keliu. Tinkamai
įdiegtos tvarumo praktikos suteikia organizacijoms geresnes galimybes kurti
naujus produktus ar paslaugas, padeda pritraukti talentus bei investicijas ir
pagrįstai bei skaidriai komunikuoti apie darnią įmonės veiklą. Tai reikšmingai
prisideda prie įmonės reputacijos ir to, kaip ją mato vartotojai bei klientai’’
– teigia darnaus vystymosi ekspertė, ‘’Sustain Academy’’
bendraįkūrėja Ieva Kazakevičiūtė.
Siekdamos veikti tvariai, įmonės turėtų pradėti nuo edukacijos apie tvarumo
valdymą organizacijoje ir tvarumo audito. Tuomet organizacijos turėtų
peržiūrėti žaliavų tiekimo grandines, gamybos procesus, galiausiai, spręsti
valdysenos, darbuotojų lygybės ir socialinės atsakomybės klausimus. Tam reikia
ne tik resursų, laiko, bet ir tam tikro novatoriško mąstymo.
‘’Vadovai turi išmokti kvestionuoti esamus verslo modelius ir imtis veiksmų,
kad sukurtų naujus. Turime kelti klausimus apie ribotus išteklius: Ar galime
sukurti ploviklius be vandens? Ar galime išvesti ryžius, kurie augtų be
vandens? Ar biologiškai skaidžios pakuotės gali padėti apsodinti žemę augalais
ir medžiais?’’ – tikina I.Kazakevičiūtė.
Tvaraus verslo variklis – inovacijos
Tvarumas tampa dar svarbesnis inovacijų kontekste. Į tvarumą orientuotos
inovacijos neapsiriboja vien tik ekologiškų produktų ir pakuočių kūrimu
atsižvelgiant į jų prigimtines savybes. Tai reiškia, kad reikia tobulinti
verslo procesus, kad jie taptų efektyvesni, siekiant smarkiai sumažinti
sąnaudas ir atliekas. Taip pat siekiama apsaugoti verslą nuo išteklių kainų
šuolių ir trūkumo rizikos. Kartu šie patobulinimai gali duoti naudos verslui,
kuri toli gražu neapsiriboja galutiniais rezultatais – ar tai būtų bendro
anglies dioksido pėdsako mažinimas, ar jūsų prekės ženklo įvaizdžio gerinimas,
ar gilesnis darbuotojų įtraukimas.
‘’Inovacijas galėčiau palyginti su “raumeniu”, kurį verslas turi nuolat
treniruoti ir jį auginti. Tvarioje organizacijoje turi susikurti nuolatinė
pokyčių, inovacijų ir nuolatinio mokymosi iš klaidų kultūra. Tai ne
vienkartinis veiksmas, o ilgalaikis procesas, kuris turėtų būti nuolat
palaikomas. Kas vyksta su raumenimis nesitreniruojant visi žinome – jie
atrofuojasi. Kaip ir organizacijos gebėjimai reaguoti ir prisitaikyti prie
nuolat besikeičiančios aplinkos iššūkių’’ – pabrėžia Aidas Šmaižys, ‘’Light
House’’ inovacijų projektų vadovas.
Svarbiausias dėmuo – žmonės
Inovacijoms įgyvendinti reikalingos technologijos, ištekliai, žinios,
tačiau vienas svarbiausių aspektų – idėjos bei kuriantys, inovuojantys žmonės.
‘’Smulkiojo verslo inovacijos dažniausia kyla spontaniškai, o didelėse
korporacijose jos tam tikra prasme suplanuojamos iš anksto ir po truputį
auginamos. Paprastai gera idėja ir yra tas branduolys aplink kurį susikuria
startuoliai. Didelėms kompanijoms sunkiau – jos visų pirma orientuotos į
efektyvumą, tad naivu tikėtis, kad tik visur taupant ir “karpant” žmonės imtų
kurti kažką naujo, investuoti savo energiją. Tam būtina sukurti tinkamą
aplinką, įtraukti darbuotojus, investuoti į jų mokymą, periodiškai ištraukti
juos iš kasdienybės rutinos. Gaila, bet didelės Lietuvos kompanijos dar tik
dabar pradeda suprasti, kad to reikia. Na bet geriau vėliau negu niekada’’ –
teigia A.Šmaižys.
Tvarumas yra ir daugelio vyriausybių atsigavimo plano pagrindas. Planai
investuoti į energijos išteklius, švarų transportą, tvarų maistą ir lokalias
tiekimo grandines skatins investicijas į tvarias pramonės šakas. Įvairios
reguliacijos ateinančios su EU Žaliuoju kursu tikrąja to žodžio prasme vers
įmones keisti, adaptuoti savo verslo modelius, skaičiuoti CO2 emisijas,
atsiskaityti suinteresuotosioms šalims. Lietuvos įmonės turi didžiulį tvarumo
potencialą, o tai reiškia, kad ateityje galime tikėtis teigiamų transformacijų,
inovacijų ir visuomenei kuriamos vertės.
_______________________________________________________________________
Sustain Academy – pirmoji tvarumo akademija Lietuvoje. 3-jų mėnesių tvarumo
mokymų ir mentorystės programa skirta už darnų vystymąsi savo organizacijose
atsakingiems specialistams. Įkurta bendradarbiaujant su nepriklausomais
ekspertais, akademikais, verslo atstovais.
Daugiau informacijos:
El. paštas:
auste@sustainacademy.lt
www.sustainacademy.lt