Light House erdvėse atidaryta Agnės Kišonaitės darbų paroda

Agnei Kišonaitei Gineso ir Lietuvos rekordų pripažinimas – tiesiog linksmas faktas, nuotykis, kurio ji nesureikšmina ir atsimena su šypsena. Kiekvieną naują projektą ji „pasineria“ nuoširdžiai, šimtu procentų, o idėjos jos galvoje gimsta kiekvieną dieną. Nauji eskizai įgauna įvairias formas – „nugula“ ant kilimų, sienų, kėdžių, drabužių ir kt. Menininkės darbai puošia namus ir galerijas Amerikoje, Kinijoje, Šveicarijoje, o nuo rugsėjo ir Light House erdves.

– Internete galima rasti begales tavo interviu žurnalams. Kaip suprantu, pati mėgsti būti kalbinama akis į akį, be kamerų, tiesa? Kodėl būtent tokia forma?
– Interviu aš pati neinicijuoju, kai kreipiasi žurnalistai, jie padiktuoja savo formas. O aš renkuosi ar man tai priimtina. Mano vystomos temos – moteriškumas, moteriški aksesuarai ir kt., aktualios žurnalų kūrėjams. Televizijos nežiūriu jau 5 metai, net neturiu namuose televizoriaus. Į pokalbių laidas eiti neplanuoju, nes tai nesusiję su mano darbu. O interjero laidų, kur galėčiau pasirodyti, pakankamai mažai. Vertinu LRT televiziją, noriai jų laidose pasakoju apie projektus, pristatau savo darbus.

– Atrodo, ką tik gimė dukra Lilija ir tu jau vėl organizuoji, planuoji, neatitolsti nuo projektų ir darbų. Kaip išlaikyti tokią vidinę discipliną?- Vienu metu darau daug dalykų, man tai nėra sudėtinga. Jeigu užsidaryčiau tik buityje, būtų labai sunku. Bet kai galiu kelias valandas skirti savo mylimam darbui, surengti parodą, suorganizuoti susitikimą – stengiuosi šį laiką išnaudoti produktyviai. Tikiu, kad laiminga mama, laiminga šeima.

– Jeigu reiktų patarti žmogui kaip planuoti savo laiką, ką patartum?
– Manau nesiseka tada, kai yra per mažai darbo. Kai turi daug veiklų, darbų, kuriuos reikia nuveikti, nori – nenori, pradedi greitai ir kokybiškai viską planuoti. Pastebėjau, kad Klaipėdos tempas yra labai lėtas… Mažai darbo – mažai veiklos. Kai „atsipūtęs“ darai vieną užduotį, galiausiai žiūri, kad kitos nebespėji… O kai susikuri tinkamą tempą, viskas savaime pradeda dėliotis.

– Tai labiau Vilnius ar Klaipėda?
– Vasara, aišku, Klaipėda. Kitu metų laiku – Vilnius. Mes jau penktus metus visą šiltąjį sezoną praleidžiame Klaipėdoje. Kai atšyla oras, visa šeima kraustosi į Klaipėdą, net draugus „užkrėtėme“ šia idėja. Vilniuje mūsų šeimai vasarą tikrai nuobodu, esame užaugę prie jūros, nežinome ką veikti sostinėje. Nepritampa mums ežerai, mes prie jų nevažiuojame. Jeigu šilta, vadinasi, reikia keliauti prie jūros. Tačiau pagrindiniai namai yra Vilniuje. Ir nuo rugsėjo vidurio iki pavasario vėl būsime Vilniuje.

– Daugiau laiko skiri tapybai ar instaliacijoms?
– Abi šios veiklos labai skirtingos, tačiau vieną kitą papildo. Savo malonumui, prisipažįstu, tapiau seniai. O instaliacijos labai ilgą laiko tarpą užimantis projektas, reikalaujantis daug vadybinių išteklių. Leidimai, finansai, medžiagos, eksponavimas ir t.t.

– Kas ilgiau užtrunka, idėjos generavimas ar įgyvendinimas?
– Labai nervinuosi, kai per dvi dienas nieko naujo nesugalvoju. Idėjas kuriu labai greitai, mintys tiesiog „sukrenta“. O tada jau renkuosi kurias įgyvendinti, kurias palikti ateičiai. Dažniausiai pasipasakoju savo vyrui Mantui, geriausias paverčiu eskizais ir įsisegu į specialų, geltoną bloknotą.

– Nuo šių metų vasaros pradėjai gaminti ir eksponuoti darbų reprodukcijas. Kodėl tik dabar?
– Mano manymu, kiekvienas projektas reikalauja labai daug laiko, norint jį kokybiškai padaryti. Praeitą vasarą atvažiavo mūsų draugė iš Amerikos, profesorė. Vaikščiojome pajūriu ir ji manęs paklausė, kodėl nedarau reprodukcijų. „Tu žinai, kiek žmonių nuliūdini, nes dalis jų neįperka tavo darbo? Arba norimas paveikslas jau būna nupirktas…“ Jos klausimą permąsčiau ir supratau, kad tai gera idėja . Ir sprendimas tikrai pasiteisino. Klientai sako, kad jie pasikrauna energijos ne tik nuo paveikslų, bet ir nuo reprodukcijų. Iš stilizuotų portretų  juntama teigiama emocija.

– Kuriamos instaliacijos dažniausiai masyvios, sunkios, sunaudojama daug įvairiausių priemonių, procesai užtrunka net iki 2 metų. Kodėl pasirenki „sunkesnį“ kelią?
– Aš žiūriu į tai ne kaip į verslą, o kaip į idėją. Norisi sukurti naują, nematytą kūrinį. Be to, kitos instaliacijos nėra sunkios. Netrukus eksponuosiu lengvą, iš vielų ir drobių padarytą figūrų instaliaciją.

– Ar galvojai gaminti mažesnes, namų interjerui pritaikytas detales?
– Aš esu apie tai pagalvojus, gal kažkada darysiu ir mažesnes. Bet dar šiems metams turiu penkis masyvius projektus į priekį. Ir gaunu vis naujų užklausų, kurie vis gi veda į dideles apimtis, todėl labai sunku skirti laiko mažesniems.

– Skaičiau, kad norėtum daugiau laiko skirti keramikai, scenografijai, net somelje kursams.
– Jau nusipirkau molio ir galvojau, kad pradėsiu lipdyti. Bet dar vis neprieinu iki tos keramikos… Kol kas visko tiek daug vyksta, tenka rinktis kitas priemones. Bet niekur keramika nepabėgs. Laukia ateityje.

 

Daugiau apie Agnės kūrybą: www.agneart.com